Orchidėjų medžiotojas iš Lietuvos (5)

Pradžia Nr. 8

Mūsų kraštietis, tropikų augalų tyrinėtojas Juozas Varševičius (Josef Ritter von Rawicz Warszewicz, 1812–1866) dviejose kelionėse į Pietų Ameriką (1844 –1850 ir 1851–1853) tyrinėjęs šio žemyno augaliją, mokslo istorijoje žinomas, kaip vienas žymiausių orchidėjų radėjas ir tyrinėtojas. Juozas Varševičius perėjo visą žemyną nuo Kolumbijos šiaurės iki Patagonijos ir grįžo atgal į Kolumbiją, išmaišė sunkiai prieinamus tropikų miškus, kopė į aukščiausias Andų viršukalnes, o tam reikėjo ne tik prisiekusio keliautojo, bet ir alpinisto įgūdžių. Prof. Romualdas Šviedrys teigia, kad tose kelionėse Varševičius iš viso sukorė apie 40 tūkst. km.

Juozas Varševičius savo mokslinį gyvenimą susiejo su Vilniaus universiteto ir Juozapo Strumilos botanikos sodais, kaip 1831 m. sukilimo dalyvis buvo priverstas pasitraukti į Vakarus, dirbo Berlyno ir Krokuvos Jogailaičių universiteto botanikos soduose. Ypač pagarsėjo dirbdamas Krokuvos botanikos sodo pirmuoju inspektoriumi, kai šį provincinio lygio botanikos sodą pavertė vienu turtingiausių ir patraukliausių Vidurio Europoje. Daugiausia dėl Varševičiaus atvežtųjų ir parsisiųsdintųjų augalų šiame sode buvo sukaupta 9664 augalų rūšys – tais laikais įspūdingas skaičius.

Mokslas ar verslas?

Gerbiamasis Profesoriau Romualdai, artėjame prie tam tikrų apibendrinimų. Kaip visą tą plačią augalų radimo, transportavimo į Europą veiklą, kurios ėmėsi Juozapas Varševičius ir daugelis kitų XIX a. Europos botanikų, reikėtų vertinti? Tai daugiau buvo verslas ar mokslui skirti darbai?Verslas labai skiriasi nuo mokslo, bet ir moksle reikia skirtingų žmonių, galinčių atlikti skirtingas funkcijas. Ir visiems jiems reikia pragyventi. Varševičius neturėjo galimybės tapti profesoriumi, todėl jam teko būti augalų rinkėju. Panašiai buvo ir su kitais.

1759 m. įsteigtas žymiausias botanikos sodas Anglijoje Kiu (Kew) yra mokslinė įstaiga ir Karlą Teodorą Hartvegą (Karl Theodor Hartweg, 1812–1871) per jį komandiravusią draugiją įpareigojo siųsti į sodą viską, ką naujo atras, o sodo botanikai tuos augalus turėjo aprašyti, sisteminti. Heinrichas Gustavas Reichenbachas (Heinrich Gustav Reichenbach, 1823–1889) iš Varševičiaus gavo apie 300 skirtingų orchidėjų rūšių ir jas aprašė.

Vadinasi, Varševičius labiau yra keliautojas, augalų rinkėjas, o aprašytojas, sistemintojas, taigi tikrasis mokslininkas yra Reichenbachas?

Taip yra. Jei kalbame apie orchidėjų tyrimą, tenka vertinti trijų skirtingų veiklų sankirtą. Pirmai grupei galėtume priskirti rinkėjus, kurie vyksta į tolimus kraštus, atlieka visą „juodą“ darbą, atranda orchidėjas ir pristato į reikiamą vietą. Tokių žymiausių asmenybių žinome apie 50. Antrai grupei priklausytų orchidėjas tyrinėjantys, aprašantys, sisteminantys asmenys. Tiesa, kai kurie rinkėjai ilgainiui patys tapdavo teoretikais, kiti grįžę imdavosi augalų prekybos ir verslo. Trečiajai grupei priskirčiau mecenatus, kelionių iniciatorius ir organizatorius. Kaip buvo minėta, kai kurie tų mecenatų patys yra buvę orchidėjų rinkėjai.

Anglijoje buvo trys ar keturios žinomos firmos, prekiavusios orchidėjomis. Jos kartais vienu metu išsiųsdavo 20 žmonių po visą pasaulį ieškoti naujų augalų rūšių. Nereikėtų pamiršti ir tokių asmenybių, kaip Josepas Pakstonas (Joseph Paxton), kuris išsprendė daug technologinių problemų, kad orchidėjas būtų galima sėkmingai auginti šiltnamiuose. Arba minėtas Londono gydytojas chirurgas Natanielis Vardas (Nathaniel Ward), kuris rado būdą, kaip orchidėjas ir kitus augalus saugiai atgabenti iš kitų žemynų. Jo sukurta stiklinė dėžė buvo svarbus išradimas. Tokios asmenybės, kaip Pakstonas, Vardas, laikytini išradėjais, jų indėlis buvo labai svarbus.

Taigi tarp rinkėjų, botanikos teoretikų, mecenatų ir sodininkų išradėjų buvo labai glaudus ryšys, sąveika. Jie vieni kitus pažinojo, bendravo dalijosi patyrimu.

Ar gali beraštis nusipelnyti mokslui

Mėgindami atsakyti į šį klausimą prisiminkime vieną iš dešimties geriausių pasaulyje orchidėjų rinkėjų – tas asmuo net nemokėjo rašyti. Tai anglas Hugas Kamingas (Hugh Cuming, 1791–1865), kilęs iš labai vargingos šeimos. Jį tėvai išsiuntė į Anglijos pajūrį, kad išmoktų siūti ir gaminti bures – būsiąs užtikrintas duonos kąsnis. Uoste būdavo daug jūreivių, kurie smuklėse girdavosi savo nuotykiais, įspūdingomis kelionėmis. Jomis susižavėjo ir tas burių gamybos meistro parankinis. Todėl metė mokytis amato ir su vienu laivu iškeliavo į Braziliją. Ten rado keletą orchidėjų ir išsiuntė į Angliją. Vis dėlto jo pirmoji veikla buvo skirta ne orchidėjoms, bet jūros kriauklėms: jis norėjo surinkti gražiausių pasaulyje kriauklių kolekciją. Pajūryje vaikščiodamas ir rinkdavo.

Paskui nukeliavo šiauriau į kitas Lotynų Amerikos šalis, o iš ten nusidangino net į Filipinus. Likimo šypsnys jam padovanojo tokio reto grožio orchidėją, kad nutarė mesti kriaukles ir nuo tol visas jėgas skirti orchidėjų rinkimui. Tačiau Hugas Kamingas bijojo eiti giliau į džiungles, tad vietiniai vaikai jam padėdavo. Jis siųsdavo vaikus ieškoti gėlių ir šie jų atnešdavo. Su tomis orchidėjomis iš Filipinų grįžo į Angliją. Paaiškėjo, kad atrado 33 visiškai naujas, ligi tol Europoje nežinotas orchidėjų rūšis.

Geriausių naujų orchidėjų rūšių atradėjų sąraše H. Kamingas yra paskutinis, o J. Varševičius – ketvirtasis, aptikęs kone dešimteriopai daugiau – 300 rūšių orchidėjų.

Svarbu žinoti ir platesnį kontekstą, kelionėse praleistą laiką. Varševičius pirmoje kelionėje (1844–1850) į Centrinę Ameriką praleido 6 metus, antrą kartą (1851–1853) per beveik 3 metus išmaišė kone visą Pietų Ameriką. Iš viso tame žemyne praleido 9 metus. Čekų kilmės keliautojas ir orchidėjų rinkėjas Benediktas Roezlas (Benedict Roezl, 1824–1885) po Pietų Ameriką važinėjo 40 metų, atrado 800 orchidėjų rūšių ir patyrė dar didesnių nuotykių už Varševičių. Nors ir mūsiškiui nuotykių užteko per akis.

Esu tikras, kad Varševičius gerai mokėjo vokiečių kalbą, apskritai buvo pakankamai gabus kalboms, nes Pietų Amerikoje toli gražu ne visada galėjo pasikliauti vertėjo paslaugomis. Jis buvo vienišius, dažniausiai keliaudavo vienas, o juk turėjo susikalbėti ir su vietiniais indėnais.

Pasaulio rekordininkų gretoje

Nepralenktas yra Žanas Lindenas (Jean Linden, 1817–1898). Jis 10 metų keliavo po Pietų Ameriką, orchidėjas rinko Kolumbijoje, Venesueloje, Ekvadore, kartu su pagalbininkais atrado daugiau kaip 1100 skirtingų šių gėlių rūšių. Susirgo tropikų ligomis, grįžęs įkūrė firmą ir didelį šiltnamį, pats nebenorėjo savo sveikata daugiau rizikuoti, tad vėliau siųsdavo kitus rinkėjus savo firmai rinkti orchidėjų. Jie privalėjo surastas gėles siųsti Lindenui, tad visos tos orchidėjos per savininko firmą buvo platinamos, jam priklauso ir jų radimo prioritetas. Sunku būtų pasakyti, kiek pats Lindenas tų naujų orchidėjų rūšių yra atradęs.